Krepšelis (0)
Uždaryti
APIE MAMĄ, VAIKĄ IR ISTORIJOS KŪRIMĄ
2025-06-25
„Nupieškim istoriją?“ – tai išskirtinė paveikslėlių knyga, kurią sugalvojo ir nupiešė įžymi ir labai talentinga Latvijos iliustruotoja Elīna Brasliņa. Pirmasias šios knygos iliustracijas aš, MISTERIO PINKMANO vadovė (ir iliustruotoja) Lina Itagaki, prieš metus pamačiau tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje. Jos buvo didelio formato (kelis kartus didesnės nei knygoje) ir tiesiog užhipnotizavo. Vaikučio besilaukianti mama, kurios pilve telpa ištisas pasaulis, o gal net visata… Ir energingai popierių kerpančios žirklės, nuo kurių veriasi tarpekliai, o pasakos veikėjai veržliai juda pirmyn… Stovėjau, žiūrėjau ir galvojau, kad nepamenu kada paskutinį kartą mačiau kažką tokio genialaus.
Tad kai po gero pusmečio Latvijos leidykla „Liels un mazs” paskelbė apie šios knygos išleidimą, iš karto parašiau laišką, kad noriu pirkti knygos teises.
Ir štai džiaugiamės galėdami pranešti, kad knygą jau galima skaityti ir lietuviškai!!!! Ir kviečiame susipažinti su šios knygos idėjos atsiradimu ir kūrimo užkulisiais. Toliau pasakoja pati autorė Elīna Brasliņa.
Kaip atsirado „Nupieškim istoriją?“ Vieną dieną mane staiga aplankė nušvitimas (o gal krizė?) ir aš desperatiškai panorau sukurti piešinius Bolonijos vaikų knygų mugės iliustruotojų parodai. Iki termino pabaigos buvo likę mažiau nei dvi savaitės, tad griebiausi pirmos į galvą šovusios idėjos ir ėmiausi darbo. Nors iš tiesų ši mintis manyje brendo jau kurį laiką. Svajojau sukurti knygą, tyrinėjančią kūrybos procesą. Tik vis trūko istorijos. Bet, kai tapau mama, manyje atsivėrė kažkas ypatingo…
Kai mano duktė pradėjo piešti, aš susižavėjusi stebėjau jos piešimo evoliuciją – nuo padrikų linijų ir keverzonių iki vis aiškesnių, ryškesnių veikėjų ir objektų. Vos tik pradėjusi kalbėti, ji ėmė prašyti, kad ką nors jai nupieščiau – ir aš piešdavau. Ji beprotiškai mėgo istorijas. Jai patiko kai skaitydavau knygas, bet labiausiai norėjo, kad kurčiau pasakas apie ją – nesibaigiančias istorijas su vis kintančiais veikėjais: draugais, šeima, gyvūnais, animaciniais personažais, antgamtinėmis būtybėmis ir net daiktais. Mes kūrėme šias pasakas kartu – ji nuolat įsiterpdavo, klausinėdavo, taisydavo siužetą. Taip kalbėdavomės valandų valandas ir tai buvo mudviejų ypatinga ir nepaprastai džiuginanti patirtis.
Kai sužinojau, kad mano iliustracijos buvo atrinktos į prestižinę Bolonijos iliustracijų parodą, o leidykla paskatino kurti toliau, supratau, kad tai bus mano pirmoji autorinė knyga – pasakojimas apie kūrybą ir motinystę. Ir prasidėjo piešimo maratonas.
Šiame etape derinau kūrybą ir buvimą mama. Vienu metu mano dukra sirgo, o vyras buvo išvykęs darbo reikalais. Padėti ateidavo brolis, o aš murmančio televizoriaus fone beprotišku greičiu piešiau, kirpau, klijavau, skenavau – popieriaus skiautės skraidė po visą kambarį…
Ši knyga – tai istorija apie pasakojimo kūrimą. Svarbiausias mano siekis buvo pabandyti iliustracijomis perteikti kūrybinio proceso esmę: kaip įsivaizdavimas tampa gyvas ir ima veikti aplinką. Tyčia neskyriau ribos tarp realaus ir vaizduotės pasaulių. Puslapiuose pieštukai ir trintukai atgyja ir tampa pasakos personažais, stiklainiai su teptukais virsta tamsiu mišku, kalnas susiformuoja iš nebereikalingų pieštukų krūvos, o rankos vienu metu ir laiko piešimo įrankius, ir tampa pačiais veikėjais. Kūryba – tai kai realybės ribos ištirpsta, viskas juda, kinta ir bet kas, esantis aplinkoje ar mūsų viduje, gali mus įkvėpti.
Knygos iliustracijose panaudojau savo dukters piešinius – ji atrado piešimo malonumą ir jos eksperimentai padėjo man sugalvoti esminę knygos mintį. Pagrindinis veikėjas (kurį mano redaktorius meiliai pavadino „žirniuku“) sukurtas pagal ankstyvuosius mano dukters piešinius. Tai paprastas žmogeliukas – veidukas apskritime, rankos ir kojos iš pagaliukų. Jis neturi išskirtinių bruožų, todėl tikiuosi, kad kiekvienas skaitytojas galės su juo susitapatinti. Būtent todėl ir vaiko personažas šioje knygoje (nors ir paremtas mano dukra) neturi nei vardo, nei aiškios lyties.
Mama yra daugiasluoksniškiausias veikėjas šioje knygoje. Beveik kiekviename puslapyje įdėjau specialų veikėją – mažutę mamą. Kaip ir daugelis realių mamų, patiriančių tapatybės krizę gimus vaikui, ji priversta keistis. Ji tai virsta paukšte, tai kentauru, drakonu, undine. Ji mažutė, nes negali (ar nesiryžta) augti. Ji vis bando ką nors sukurti, bet jai vis kažkas sukliudo; ji liūdi, pyksta, bet galiausiai atgauna vidinę pusiausvyrą.
Tai paslėpta istorija istorijoje, kuri, mano manymu, padeda geriau suprasti pagrindinę knygos žinutę: taip, auginti vaiką sunku, o ugdyti ir suvaldyti savo kūrybiškumą – taip pat nelengva. Tačiau verta stengtis, nes, visa tai įveikus, tampi nenugalima!
*Šiame įraše panaudoti „Picturebook Makers“ ir „Numismag“ tekstai bei nuotraukos.
Elīna Brasliņa (g. 1988 m.) yra nepaprasta iliustruotoja – greita, tiksli ir be galo talentinga. Ji gali nupiešti viską – nuo juodo šuns naktį iki spalvingų džiunglių, ryškiai vizualizuodama scenas, gimusias rašytojų vaizduotėje. Elīna visada savo stiliui suteikia netikėtų detalių, dėl kurių kiti iliustruotojai gali tik linguoti galvomis ir sakyti: „Kodėl aš pats to nesugalvojau?“ Ji yra dirbusi su daugybe autorių tiek Latvijoje, tiek užsienyje, o knygos su jos iliustracijomis išleistos daugiau nei 40 kalbų. Elīna pelnė tarptautinį pripažinimą už knygų iliustracijas, animacinių filmų scenografiją, dalyvavimą meno parodose bei prancūzų kalbos vertimus.
NUPIEŠKIM ISTORIJĄ?
Šioje knygoje mama ir vaikas kartu kuria ir piešia istoriją. Vaikas tampa pagrindiniu istorijos herojumi ir jie kartu leidžiasi vaizduotės taku: pasiklysta, sutinka naujus draugus, randa užkastą lobį, kovoja su drakonu ir patiria daugybę visokiausių nuotykių.