PĖDSEKĖS ŽEMĖLAPIS
Šiame žemėlapyje sužymėjome vietas, kur galima rasti muziejus ir bunkerius, pasakojančius apie partizanų gyvenimą ir laisvės kovas. Informacija bus atnaujinama, o jei žinote daugiau vertų aplankyti vietų – parašykite mums laišką: misteris@pinkmanas.com
1. PALANGOS TREMTIES IR REZISTENCIJOS MUZIEJUS
Muziejus veikia vienoje iš seniausių ir mažiausių kurorto medinių vilų „Vaidilutė“ (J. Basanavičiaus g. 21, Palanga). Muziejaus ekspozicijoje pateikiama informacija apie Palangos kurortą tarpukario metais, lietuvių dalyvavimą rezistencijoje, daugelio likimus sulaužiusį tremčių laikotarpį. Atskira ekspozicijos dalis skirta iš Palangos kilusiam Lietuvos partizanų vadui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui, kuris 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintas Lietuvos, kovojusios prieš sovietų okupaciją, vadovu, faktiškai ėjusiu prezidento pareigas.
2. MAŽOSIOS LIETUVOS ISTORIJOS MUZIEJAUS REZISTENCIJOS IR TREMTIES EKSPOZICIJA
Ekspozicija įrengta buvusio Valstybės saugumo komiteto (KGB) būstinės rūsyje (S. Nėries g. 4, Klaipėda. Šiuo metu vyksta remonto darbai). Šio pastato kamerose 1945–1954 m. kalėjo 8268 žmonės. Siekiant fiziškai bei psichologiškai palaužti suimtuosius, jie buvo tardomi ir kankinami, kartais iki mirties. Ekspozicija supažindina su partizaniniu judėjimu Vakarų Lietuvoje 1945–1954 m., politinių kalinių bei tremtinių istorija.
Lankytojai čia kviečiami apžiūrėti tris patalpas, kuriose supažindinama su partizaniniu judėjimu Vakarų Lietuvoje 1945–1954 m., represinėmis struktūromis, kovojusiomis su ginkluota lietuvių rezistencija, taip pat pristatoma politinių kalinių tema bei Klaipėdos krašto gyventojų tremties istorija. Apsilankiusieji turi galimybę išvysti dvi autentiškas kameras, kuriose buvo laikomi kaliniai. Čia eksponuojamos fotografijos, dokumentai, laiškai, žmonių asmeniniai daiktai, ekspoziciją papildo kompiuteriniame terminale esanti vaizdo medžiaga, pokalbių su dar gyvais šių įvykių liudininkais įrašai. Dar vienoje patalpoje atkurtas atraktyvus tardytojo kabinetas. 2016 m. rugpjūčio 23 d. prie pastato pritvirtinta tipinė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paruošta atminimo lenta. Ji skirta tardytiems, kalintiems bei kankintiems Lietuvos piliečiams pagerbti.
3. GARGŽDŲ LAISVĖS KOVŲ IR TREMTIES ISTORIJOS MUZIEJUS
Muziejus įkurtas Priekulėje (Klaipėdos g. 29), buvusioje vokiečių žandarmerijoje. 1945–1953 m. šiame pastatų komplekse veikė sovietinė vietos saugumo būstinė ir areštinė. Vidiniame kieme buvo išniekinti 80-ties Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Geležinio Vilko ir Rambyno (Pilies) būrių partizanų palaikai. Žuvusius partizanus užkasdavo už pastatų esančiame 60 arų sklypo sode, tačiau kiek jų yra šioje teritorijoje, nėra nustatyta. Muziejuje įrengta ekspozicija apie tremtį ir rezistenciją, rūsyje atkurta buvusi saugumo būstinės kalėjimo kamera, o lauko ekspozicijoje – tikras tremties vagonas, atkurtas partizanų bunkeris.
Muziejuje vyksta dokumentinių filmų „Partizaninis karas Lietuvoje 1944–1954 m.“, „Ledo vaikai“ peržiūros, edukaciniai užsiėmimai. Ekskursija „Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone“ nukelia dalyvius į pokarį, kai miškuose kovėsi partizanai, o taikūs gyventojai buvo tremiami į atšiaurias Rusijos vietoves. Jos metu galima išgirsti įvairių istorijų, muziejaus ekspozicijose pamatyti retus, originalius eksponatus: kryželį padarytą iš duonos, žuvies ašaka siūtus ir siuvinėtus dirbinius, odines ir iš karnų pintas vyžas, batus „untus“, įvairius indus, vario rūdos kolekciją ir kt. Taip pat galima pakilnoti tikrus partizanų ginklus, pačiupinėti gilzes, užsidėti vokišką šalmą, aplankyti šiurpų rūsį, kur buvo saugumo būstinės kalėjimo kamera. Lauko ekspozicijoje galima įlipti į tikrą tremties vagoną, pabuvoti partizanų bunkeryje.
4. TAURAGĖS TREMTIES IR REZISTENCIJOS MUZIEJUS
Muziejus įkurtas buvusioje NKVD būstinėje (Prezidento g. 38, Tauragė). Rūsyje buvo kameros, o viršutiniuose aukštuose vykdavo tardymai. Ekspozicijoje pasakojama apie tremtį, kalėjimus ir lagerius, apie krašto partizanų gyvenimą bei rezistentų kančias. Interaktyviame tardymo kambaryje lankytojai gali sudalyvauti tokiame tardyme patys. Muziejaus erdvėse įrengtas partizanų bunkeris-slėptuvė. Yra galimybė pamatyti autentišką mokomąjį NKVD filmą apie partizanų slėptuvių ir bunkerių paieškas, išvysti hologramą. Muziejus taip pat rengia edukacijas.
Edukacija „Tapk Kęstučio apygardos partizanu“ padės dalyviams pajusti to meto kovotojų dvasią. Norint tapti Kęstučio apygardos partizanu reikės savo vardą pakeisti slapyvardžiu, aprangą paženklinti skiriamuoju ženklu, o atsidavimą Lietuvai patvirtinti priesaika.
Edukaciniame žygyje partizano Juozo Lukšos-Daumanto ir jo bendražygių takais pasakojama apie partizanų kovas, sudėtingas keliavimo sąlygas bei mokoma tyrinėti Lietuvos gamtą. Keliaujant gamtos apsuptyje 2 km ilgio maršrutu per įspūdingai atrodantį mišką, mokoma pažinti medžius ir augalus, orientuotis gamtinėje vietovėje bei kaip tinkamai žygiuoti miške. Juozas Lukša–Daumantas – vienas ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, du kartus prasiveržęs per sovietų saugomą valstybės sieną, Vakarams skleidęs žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje.
5. DAUGĖLIŠKIŲ MIŠKO LIETUVOS PARTIZANŲ VADAVIETĖS BUNKERIS IR PAŽINTINIS TAKAS
Šis pažintinis takas yra Raseinių rajone, Ariogalos seniūnijoje. Jis supažindina su Lietuvos partizanų gyvenimu ir svarbiausiais įvykiais, nutikusiais pokaryje Daugėliškių miške. Takas prasideda miško pakraštyje prie informacinio stendo ir driekiasi apie 300 m. Eidami taku pamatysite Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietę – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prisikėlimo apygardos štabo bunkerį, priklausiusį Maironio rinktinės partizanams. Jis įrengtas nedideliame kalnelyje, kurį juosia bevardis upelis, supa brandus miškas. Įrengtas priėjimo takas su tilteliu. Bunkerio įėjimo anga yra aikštelės viduryje, pridengta mediniu nukeliamu stogeliu. Eidami taku toliau pamatysite partizanų vadavietės archyvo radimvietę. Visas pažintinis partizaninio karo takas, kuriame dar aplankomos Antano Jaugelio-Urbšio būrio partizanų žuvimo vieta ir partizanų ryšininko Albino Kęstučio Bersėno sodyba, driekiasi apie 4 km. Keliuose paruoštuose stenduose pateikiamos svarbios istorijos, partizanų gyvenimo detalės, pridėtos nuotraukos.
6. MINAIČIŲ BUNKERIS-MUZIEJUS
1948 m. rudenį Prisikėlimo apygardos štabas ieškojo vietos žiemojimui. Pasirinkta rėmėjų A. ir S. Miknių sodyba Minaičių kaime. Po klėtele partizanai išsikasė nedidelį bunkerį, kuriame apsigyveno apygardos štabo nariai. Tačiau į istoriją šio bunkerio vardas įsirašė didžiosiomis raidėmis dėl čia paskelbtos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos. Apleidę Balandiškį (arba grįždami čia po bendrų pasitarimų), partizanų vadai persikėlė į Minaičių bunkerį, kuriame kartu dirbo kiek daugiau nei dvi savaites. Taip buvo pasiektas aukščiausias partizaninio karo taškas: įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, kuris jungė beveik visos Lietuvos partizanus.
Po partizanų vadų susitikimo, bunkeriu partizanai toliau naudojosi. Jame Izabelė Vilimaitė-Stirna gydė Užpelkių kautynėse sunkai sužeistą Lauryną Mingilą-Džiugą. Dabar šioje vietoje įkurtas partizanų memorialas, atstatytoje klėtyje atkurtas bunkeris ir įrengta ekspozicija (adresas: Partizanų g. 8, Minaičiai, Radviliškio rajonas).
7. PASVALIO KRAŠTO MUZIEJUS
Šiame muziejuje galima pamatyti partizanų laisvės kovų ekspoziciją. Apie partizanų istoriją jums papasakos edukatorė Bronė Lapinskaitė. Susipažinsite su partizano, poeto ir politiko iš Pasvalio krašto Broniaus Krivicko gyvenimu ir tragiškos žūties aplinkybėmis. Muziejuje taip pat rodomas 3D filmas apie partizanų istoriją, kovas ir buitį.
8. ŽADEIKIŲ MIŠKO PARTIZANŲ BUNKERIS
Tai istorinė vieta Pasvalio krašte. Šiame požeminiame statinyje pavargę po kovų slėpėsi Pasvalio krašto partizanai, vadovaujami Jono Alenčiko-Dragūno. Tikrasis bunkeris čia buvo įrengtas 1945 metais, mūšio metu sunaikintas, o pirmą kartą atstatytas 1997 m. Laikui bėgant, mediniai rąstai sutrešo, angos užvirto, gultai ir šalia pastatytas partizanams atminti kryžius supuvo. 2019 m. Pasvalio krašto muziejaus iniciatyva šis Žadeikių miške esantis partizanų bunkeris buvo atnaujintas – pakeisti supuvę rąstai, gultai, prailginti tuneliai, pastatytas naujas atminimo kryžius, informacinis stendas bei atkurta partizanų stovyklavietė. 1945 m. bunkeris buvo įrengtas taip, kad niekuo nesiskirtų nuo aplinkos, landos į jį buvo kruopščiai užmaskuotos. Tada jis buvęs kokių 30 metrų ilgio ir 6 metrų pločio. Atstatyta tik buvusio bunkerio dalis. Atnaujintame bunkeryje galima prisėsti ant medinių gultų, pavartyti pogrindžio spaudą, susipažinti su partizano priesaika, padainuoti partizaninių dainų (bunkerio koordinatės: 55.99463, 24.44943).
9. LAISVĖS KOVŲ ISTORIJOS MUZIEJUS OBELIUOSE
Muziejuje sukaupta per 12000 eksponatų. Jie suskirstyti atskiromis temomis: Obelių krašto, Lietuvos valstybės istorijos, lietuvių liaudies meno, Lietuvos kariuomenės, partizanų kovų šiaurės rytų Lietuvoje, numizmatikos. Muziejaus eksponatus, liudijančius Lietuvos žmonių kovas už laisvę, kalbančius apie lietuvių godas ir viltis, surinko iš Obelių krašto kilęs mokytojas, buvęs partizanas Andrius Dručkus. Jis buvo ir šio muziejaus įkūrimo iniciatorius. (Muziejaus adresas: Vytauto g. 18, Obeliai, Rokiškio rajonas).
10. OBELIŲ MUZIEJAUS KIEME ATKURTAS PARTIZANŲ BUNKERIS
Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose turi paruošę edukacinę programą moksleiviams „Laisvės kovotojo gyvenimas bunkeryje“. Moksleiviai supažindinami su pokario laisvės kovų istorija, legendinių nenugalėtų partizanų Streikų istorija. Muziejaus kieme atkurtame bunkeryje žvakių šviesoje skaitoma partizanų spauda, dienoraštis, susipažįstama su partizanų kasdienybe, buitimi, bunkerių statybos ypatumais, ragaujamas partizanų maistas, atliekamos įvairios užduotys. Vyresniųjų klasių moksleiviai gali apsirengti specialiai pasiūtomis partizanų uniformomis, susipažinti su ginklais.
11. LAISVĖS KOVŲ MUZIEJUS UTENOJE
Muziejus įkurtas buvusioje Utenos siaurojo geležinkelio stotyje (Stoties g. 39, Utena). Čia įrengta moderni ir interaktyvi ekspozicija, pristatanti siaurojo geležinkelio Panevėžys–Švenčionėliai istoriją, kalbanti apie skaudų Europos padalijimą pagal slaptų protokolų susitarimus 1939 metais, apie Lietuvos sovietinę okupaciją ir aneksiją, apie lietuvių prievartinį dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare, tremtį, pokario rezistenciją, kolūkių kūrimą Utenos krašte. Muziejus yra parengęs ekskursiją „Partizaninis karas Utenos krašte“ bei edukacinį užsiėmimą „Partizanai ir jų rėmėjai“.
12. OKUPACIJŲ IR LAISVĖS KOVŲ MUZIEJUS VILNIUJE
Muziejus įsikūręs buvusiuose KGB rūmuose (Aukų g. 2A, Vilnius), kur penkiasdešimt metų buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai. Lankytojai gali apžiūrėti šiuolaikines ekspozicijas, supažindinančias su nepriklausomybės praradimu XX a. viduryje, sovietų valdžios represijomis, pasiaukojama ir atkaklia kova dėl nepriklausomybės atgavimo, buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą.
Muziejaus pirmame aukšte įrengta ekspozicija, skirta devynerius metus (1944–1953 m.) trukusiam partizaniniam karui dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, supažindina su partizanų junginių teritorine struktūra ir karine organizacija, laisvės kovotojų siekiais, kasdiene veikla ir buitimi. Eksponuojami autentiški sąjūdžio dokumentai, periodiniai ir kiti leidiniai, rankraščiai, asmeniniai daiktai, nuotraukos.
Muziejus moksleiviams yra parengęs ekskursiją „Partizaninis karas Lietuvoje“ ir edukacinius užsiėmimus. Edukacijos „Partizanų karinė organizacija: 1944–1953 m.“ metu metu mokiniai supažindinami su partizaninio karo etapais ir jų skiriamaisiais bruožais, aptariamas Lietuvos partizanų struktūros – sričių, apygardų ir rinktinių – kūrimas, trumpai pristatoma partizanų vadovybė, supažindinama su partizanų uniforma, skiriamaisiais ženklais, atliekamos praktinės užduotys. Edukaciniame užsiėmime „Laisvės kovotojų kasdienybė: kova už laisvę ir būvį“ apžvelgiami įdomesni Lietuvos laisvės kovotojų kasdienybės aspektai, kalbama apie bunkerius, medicinos pagalbą, partizanų karo lauko teismus, maistą, atokvėpio minutes, pasakojama, kaip partizanai švęsdavo religines ir tautines šventes, taip pat, naudojantis istoriniais šaltiniais, atliekama praktinė užduotis.
13. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS KAUNE
Muziejuje galima apžiūrėti ekspoziciją, skirtą 1944-1953 m. Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo laikotarpiui, susipažinti su ginklų istorija. Muziejus yra parengęs edukacinę vaizdo pamoką moksleiviams „Miško broliai: kovos ir kasdienybė“, kurioje atskleidžiama nelengva antrosios sovietinės okupacijos situacija šalyje, partizanų, vadinamų miško broliais, kasdienybė, sunkių apsisprendimų akimirkos ir kovos.
Vyresniems moksleiviams siūloma edukacija „Partizanų ginklai“, kurioje galima sužinoti kokios idėjos pokario partizanus vedė į priekį, kokius ir iš kur gautus ginklus jie naudojo, kaip ištarti laisvės kovotojų priesaiką, kaip atskirti įvairiems šaunamiesiems ginklams būdingus garsus, užtaisyti garsųjį „šmaiserį“ bei išbandyti partizanų dažnai naudotų kulkosvaidžių svorį.
14. TAURO APYGARDOS PARTIZANŲ IR TREMTIES MUZIEJUS MARIJAMPOLĖJE
Šiame muziejuje (Vytauto g. 29, Marijampolė) galima supažinti su laisvės kovų istorija Sūduvos krašte 1945–1952 m. Muziejuje eksponuojami asmeniniai laisvės kovotojų daiktai, uniformos, ginklai, dokumentai, leidiniai, atsiminimai bei žuvusių partizanų įkapės, rastos jų žūties ar užkasimo vietose. Muziejuje veikia dvi pagrindinės ekspozicijos: „Ginkluotas partizanų pasipriešinimas sovietų okupacijai 1945–1952 m.“ ir „Tremtys, kalėjimai, lageriai“,galima pamatyti kaip atrodė NKVD, KGB tardytojo kabineto fragmentas, kalėjimo kamera.
Muziejus siūlo edukacinį užsiėmimą „Surask laisvės kovų eksponatą“, skirtą laisvės kovoms Lietuvoje nuo 1945 m. iki 1953 m. pažinti. Edukacinio užsiėmimo pradžioje dalyviai supažindinami su tema, tada pasiskirstomi į dvi komandas, jiems pasiūloma pasivadinti Tauro apygardos partizanų rinktinių vardais, komandų nariams įsegamos skiriamosios lentelės su rinktinių pavadinimais. Paskelbiamos užduotys bei laikas, per kurį jas reikės atlikti, t. y. pagal užduotus klausimus surasti laisvės kovų eksponatus, esančius Tauro apygardos partizanų laisvės kovų ekspozicijoje.
15. LEGENDINIO PARTIZANO JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO EKSPOZICIJA VEIVERIŲ KRAŠTO ISTORIJOS MUZIEJUJE
Šioje ekspozicijoje galima pamatyti dokumentus, nuotraukas, knygas ir kitokią medžiagą, liudijančią partizano Juozo Lukšos-Daumanto didvyrišką auką Lietuvos vardan. Muziejuje įrengta salė, kurioje demonstruojama vaizdinė medžiaga, vyksta edukaciniai užsiėmimai partizaninių kovų istorijos temomis. Čia galima rengti istorijos pamokas, seminarus. (Adresas: Kauno g. 54, Veiveriai, Prienų r. sav.)
16. DAINAVOS APYGARDOS ŠTABO BUNKERIS
Lietuvos partizanų „Dainavos“ apygardos štabo vadavietės bunkerio maketą atkūrė buvęs partizanas Juozas Petraška-Patrimpas, išlikęs gyvas po bunkerio susprogdinimo. Bunkerį 1992 m. birželio 1 d. atstatė Juozo Vitkaus Kauno inžinerinio bataliono kariai. Originalaus bunkerio dydis buvo 20 kv. m. (atkurtas bunkeris yra šiek tiek mažesnis), jame buvo galima judėti stačiomis, kas buvo reta prabanga. Viduje buvo įrengta krosnelė, kaminą atstojo išskaptuota pušis, kuri išorėje atrodė lyg nulaužta vėtros. Bunkeris buvo įkurtas kalnelio šlaite prie upelio-šaltinėlio, kuris net žiemą neužšaldavo, juo eidami vyrai pasiekdavo bunkerį. Buvo padarytas specialus įšliaužimas nuo upelio, todėl partizanai į bunkerio vidų patekdavo šlapi, taip pat ir žiemą. 1947 m. enkavėdistai apsupo bunkerį, vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis ir 3 partizanai žuvo, dar 4 partizanai buvo apsvaiginti granatomis ir paimti gyvi į nelaisvę. (Bunkeris yra Punios šile, Alytaus rajone, koordinatės: 54.516136, 24.082996).
17. LAISVĖS KOVŲ MUZIEJUS LAZDIJUOSE
Muziejus įkurtas Petrauskų šeimos name, kuris, Lietuvą užėmus sovietų okupantams, buvo nacionalizuotas. Ilgainiui čia įsikūrė sovietinio saugumo struktūros ir pastatą pavertė žiaurių tardymų, kankinimų ir režimo oponentų kalinimo vieta. Buvusio NKVD, KGB ir kitų struktūrų pastato rūsyje išlikusios kankinimo kameros, kuriose girdimos siaubingos laisvės kovotojų istorijos, per du pastato aukštus įrengtos interaktyvios, šiuolaikiškos ekspozicijos. Muziejuje girdimi garsai ir matomi istoriniai vaizdai: sendintuose veidrodžiuose persipinantys praeities ir dabarties vaizdai, pokario dainos bei kovojusių už Lietuvos laisvę prisiminimai. Antro aukšto ekspozicijoje pateikta Laisvės kovų muziejaus pastato – Petrauskų namo istorija. Šiame aukšte tęsiamas sendintų veidrodžių bylojamas pasakojimas, inovatyviai pateikta ir kovotojų už laisvę bei okupantų istorija: žemėlapiai, Lazdijų krašto partizanai, jų veikla ir skaičiai. Muziejus taip pat siūlo įvairias edukacines programas. (Adresas: Vytauto g. 18, Lazdijai).
18. MERKINĖS KRAŠTO MUZIEJUS
Merkinės krašto muziejus kviečia išbandyti žygį „Vanago kovų takais“. Eisite takais ir miško keliukais, per kaimus ir pamerkių pievomis, pro vietas, kur davė priesaikas, planavo Merkinės puolimą, svajojo apie laisvą Lietuvą, fotografavosi ir kovojo LLKS Tarybos 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracijos signataras A. Ramanauskas-Vanagas bei jo bendražygiai.
Siūlomos dvi trasos: 28 km didysis ratas arba 14 km ilgio mažasis ratas. Pirmosios trasos žygis prasideda memoriale, skirtame Dainavos apygardos partizanams – Merkinės kryžių kalnelyje, o baigiasi ant Merkinės piliakalnio, nuo kurio, tikėtina, ne kartą yra žvelgęs partizanų vadas Vanagas. Antrosios trasos žygis prasideda ir baigiasi Kasčiūnų kaime – Vanago globėjų ir partizano J. Jakavonio-Tigro sodyboje, kur buvo suplanuota Merkinės puolimo operacija. Trasa nužymėta raudonomis granatomis ir išbetonuotomis rodyklėmis.
Muziejus taip pat siūlo edukaciją „Partizano dienoraštis“. Vienas garsiausių Dainavos krašto Lietuvos laisvės kovų dalyvių pokariu – Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. Jo rašytas dienoraštis partizaninio karo metais po partizano žūties Žaliamiškio miške pateko priešams į rankas. Vėliau, Sąjūdžio metais buvo rastas KGB archyvuose. Dienoraštis – autentiškiausias pokario kovų liudytojas, atskleidžiantis nelengvą partizano dalią: gyvenimą bunkeryje, kovą, nuolatinius pavojus, pergyvenimus dėl šalies likimo ir kovos draugų netekčių. Užsiėmimo dalyviai vyksta į Žaliamiškį, randa partizano bunkerį. Čia skaitomi dienoraščio fragmentai, pagerbiamas Lietuvos partizanų atminimas.
19. DRUSKININKŲ REZISTENCIJOS IR TREMTIES MUZIEJUS
Muziejuje veikia trys nuolatinės ekspozicijos, kurios vaizduoja tremtį, 1944-1953 m. Lietuvos pasipriešinimą okupacijai, partizanų kovas bei moterų dalyvavimą šiuose įvykiuose. Čia rasite ir A. Dambrausko, buvusio politinio kalinio, žymaus kultūros veikėjo, memorialinį kambarėlį. Norėdami pajusti praeities įvykių dvasią taip pat galite pasirinkti pirmą Lietuvoje partizaninio karo tematika sukurtą turistinį maršrutą „Partizanų takais“ ir aplankyti du bunkerius.
20. LATEŽERIO BUNKERIS
Bunkeris ant Ratnyčios upelio 1947 m. įsirengė partizanai Pranas Suraučius-Ąžuolinis, Bronius Kukauskas-Kiškis ir Bronius Sinkevičius-Paukštis. Jiems talkino Vytautas Sadauskas-Strazdas, tuo metu gyvenęs legaliai ir į partizanus išėjęs tik kitų metų pavasarį. Jis vienintelis sulaukė Nepriklausomybės dienų, dalinosi prisiminimai apie bunkerio statybą. Keturi vyrai per naktį iškasė duobę, sumontavo iš anksto paruoštus ir tą naktį atvežtus rąstelius. Iškastą atliekamą smėlį sumetė į Ratnyčios upelį.
Žvelgdami į bunkerius, galime juos skirstyti pagal naudojimą, planą, konstrukciją. Tačiau buvusių partizanų lūpose bunkeriai dar buvo vadinami laimingais ir nelaimingais (jei buvo išduoti, tapo žūties vietomis). Šis, tapęs prieglobsčiu laisvės kovotojams, saugojęs juos nuo okupantų, laikytinas laimingu. Bunkerį pastatę partizanai savo likimą pasitiko kitoje vietoje. Bunkeris pirmą kartą atstatytas 1997 m., antrąkart – 2004 m. Bunkerį rasite Kermušijos miške, Druskininkų savivaldybėje (koordinatės: 53.993464, 24.076419).
MERGAITĖ SU ŠAUTUVU. ISTORIJA APIE MERGAITĘ PARTIZANĘ
Magdės tėvus kareiviai išveža į Sibirą. Likusią vieną mergaitę randa jos mokytojas, dabar –partizanų vadas, ir parsiveda į bunkerį miške.